December 22, 2012

Just stop and breathe




Negaliu patikėti! Kalėdų atostogos pagaliau atėjo! Pagaliau galiu pailsėti nuo visų mokslų, ištiesti kojas ir tiesiog ilsėėėėtis. Pastaruoju metu buvau tokia užsiėmus, kad kartais būdavo net sunku kvėpuoti. Darbai spaudė prie žemės ir negalėjau net pažvelgti į aplinką, į šią nuostabią žiemą. Atrodė,kad niekaip nesusidorosiu su viskuo, rūpeščiai niekada nebepasibaigs.. Tačiau pagaliau atėjo tai, ko taip ilgai laukiau - atostogos! O pirmoji jų dieną tikrai buvo tobula. Aš ir viena mano pačių artimiausių draugių ėjome į teatrą ir , nors spektaklis tikrai nebuvo labai įdomus, buvo be galo linksma. Vėliau apsikeitėme savo kalėdinėmis dovanomis ( dar kartą ačiū, Migle!) ir nuvažiavome į miestą, į savo mėgstamiausią kavinę ir ten tiesiog sėdėjome ir kalbėjomės - be jokių rūpesčių ar nerimo. Ir kaip gera yra turėti tokių draugų, su kuriais gali tiesiog būti savimi - jokių kaukių, jokių netikrų emocijų - tiktai tikras mano veidas, tikras mūsų juokas ir nuoširdūs pokalbiai su nuoširdžia drauge.
O, kai visa sušalusi grįžau namo ( nes šiandien buvo neįtikėtinai šaltaaaa), su mama atsisėdome žvakių šviesoje, atsidarėm seną raudono vyno butelį ir valgėm mano pačius mėgstamiausius saldainius. Atrodo taip seniai paskutinį kartą su mama iš viso kažką darėme. Aš visą laiką būnu arba per daug suirzusi, arba per daug užsiėmusi, kad galėtumėm jaukiai pasisėdėti, o aš to taip smarkiai buvau pasiilgus, nes net neatsimenu paskutinio tokio karto. Bet gi Kalėdos tam ir skirtos - mylimiems žmonėms, todėl manau, kad ši diena buvo atlygis už visą laiką, kai negalėjau atsipalaiduot. Jau seniai nesijaučiau tokia laiminga.

1 comment:

  1. Ačiū ir tau, mieloji, už dovaną! ir ačiū už vakar dieną, buvo tikrai labai labai smagu :))*

    ReplyDelete